Vilniaus atgaivinimo strategijos dalys:

1. Pagrindiniai ilgalaikiai principai – juos reikėtų aptarti šalyje bei tarptautiniu mastu. Jie turėtų būti grindžiami "Vizija“ (kurios metmenimis prasideda ši ataskaita), o bendruosius pastarosios teiginius turi aprobuoti miesto taryba. Tai būtų visų senamiesčio planavimo dokumentų pagrindas.

2. Strateginiai tikslai – vidutinės trukmės senamiesčio atgaivinimo tikslai, kylantys iš pagrindinių principų. Privalu kontroliuoti, kaip jie vykdomi, o kai dalis įgyvendinta arba kai pasikeičia aplinkybės, – peržiūrėti.

3. Artimieji (taktiniai) rezultatai – įgalintų padėti pagrindą kasmet atnaujinamam senamiesčio veiksmų planavimo dokumentui, kuriame pateikiamos bendrosios programos gairės.

4. Prielaidos ir priemonės – aktyvios ir pasyvios pageidaujamiems rezultatams pasiekti. Trys jų kategorijos:

a) jei norima atgaivinti Vilniaus senamiestį, reikia padaryti pataisas teisiniuose bei paveldo apsaugos dokumentuose, keisti dabartinę ekonominę ir administracinę sąrangą;

b) įsteigti naujas institucijas atgaivinimo programai įgyvendinti;

c) sutvarkyti finansinius mechanizmus.

Pagrindiniai principai

Plėtros bei apsaugos pusiausvyra bei integravimas

24psl.jpg (33579 bytes)Be abejonės, svarbu saugoti bei puoselėti istorinius pastatus bei savitą Vilniaus urbanistinę struktūrą, bet kad senamiestis liktų gyvybingas, jį būtina plėtoti naujai. Toms funkcijoms, kurios padės atgyti ekonomikai, reikės pritaikyti esamus pastatus bei įterpti naujus. Labai svarbu, kad plėtra būtų apdairiai valdoma, siekiant praturtinti aplinką ir drauge skatinant savarankišką ekonomikos augimą.

Funkcijų įvairovė

Tradicinių miestų centrų gyvybingumą iš dalies užtikrina jų funkcijų įvairovė – gyvenamieji pastatai, dirbtuvės, komercinės, kultūrinės ir religinės paskirties pastatai yra vienas greta kito. Senamiesčio plėtra turi puoselėti, o ne slopinti šią įvairovę. Ypač svarbu, kad išliktų pakankamai gyventojų – skirtingų socialinių sluoksnių ir įvairių dydžių šeimų. Tokie mišrūs rajonai gali sėkmingai plėtotis tik apdairiai ir sumaniai tvarkomi.

Valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas

Atgaivinant senamiestį, valstybinis ir privatus sektorius turi dirbti drauge. Valstybinės institucijos turi pasirūpinti vadovavimu, teisiniu pagrindu bei pradiniu finansavimu. Privataus sektoriaus indėlis – verslininkų įgūdžiai ir kapitalas. Būtina sukurti mechanizmus, užtikrinančius vaisingą bendradarbiavimą. Pradiniu etapu valdžios įstaigoms gali tekti ieškoti kelių, kaip sumažinti investicijų riziką, aktyviai pasitelkiant valstybinį sektorių.

Strateginiai tikslai

Pagrindiniams principams įgyvendinti siūlomi šie strateginiai tikslai, pagrįsti analitinės dalies išvadomis.

1. Kad savivaldybė galėtų vadovauti senamiesčio atgaivinimui, patobulinti jos planuojamąją ir organizacinę veiklą:

a) identifikuoti paveldo vertybes, pasirūpinti jų apsauga ir propaganda bei integravimu į kultūrinį, ekonominį ir socialinį bendruomenės gyvenimą;  

b) neatidėliojant sukurti teisinę ir administracinę sistemą nuosavybei plėtoti ir valstybės ištekliams senamiestyje valdyti;

c) nustatyti investicijų į infrastruktūrą prioritetus;

d) pertvarkyti savivaldybės struktūrą, sujungiant visus skyrius, susijusius su aplinkos planavimu ir statybos leidimais senamiestyje.

2. Panaudoti nors ir menkas turimas valstybines lėšas, paremiant stambias privačias investicijas, siekiant bendro tikslo – savarankiškos senamiesčio plėtros; sukurti pagrindą gyventojų iniciatyvoms koordinuoti, surasti lėšų joms remti; taip keliamas vietos bendruomenės pasitikėjimas.

3. Įsteigti organizacijas senamiesčio atgaivinimo programai valdyti bei valstybės paramai teikti.

Darbų planavimas, siekiant artimųjų rezultatų

Be jau minėtų teisinę galią turinčių planų ir prielaidų, reikia dar ir darbų plano strategijai įgyvendinti.

Darbų planas yra dokumentas, aptariantis ir nurodantis teritorijos pertvarkymo kryptį. Iš esmės jis yra veikiau skatinantis aktyvumą negu reguliuojantis dokumentas. Jo funkcijos:

1) viename dokumente sujungia ir apibendrina visus priimtus ir pasiūlytus teisinę galią turinčius planus bei teritorijos paveldo apsaugos reglamentą;

2) pagal turimas lėšas nustato realų atnaujinimo programos grafiką;

3) suteikia informaciją privatiems investuotojams, kuria šie gali pasiremti, priimdami sprendimus dėl investicijų;

4) yra visuotinio susitarimo dėl plėtros ateities pagrindas;

5) padeda koordinuoti valstybės investicijų programas.

Darbų plane turi būti tokia informacija:

1. Išdėstyti bendrieji principai, apibūdinantys tolimesnę plėtrą.

2. Šie principai turėtų būti suskirstyti pagal plėtros sritis:

a) aplinka ir urbanistinė struktūra;
b) eismas ir transportas;
c) parduotuvių tinklas;
d) būstas;
e) įdarbinimas, mokymas ir verslo plėtra;
f) turizmas ir laisvalaikis.

3. Turėtų būti aptartas atnaujinimo darbų grafikas:

nuo didžiausių plėtros projektų, gatvių sutvarkymo, teritorijos plano pagerinimo schemų iki specifinių dalykų, tokių kaip gatvių apšvietimas, ženklų pastatymas ir t.t.

4. Numatytos antrinės plėtros galimybės – turima omeny apleisti, nenaudojami pastatai ar išvalyti sklypai; pateikti kiekvieno sklypo plėtros metmenys, o apie kiekvieną sklypą ar pastatą – tokia informacija:

a) sklypo ir leistino užstatymo plotas;
b) nuosavybės pobūdis (jei nuosavybė valstybinė – siūlomas privatizavimo ar nuomos būdas);
c) buvusi arba dabartinė paskirtis;
d) pageidaujama paskirtis;
e) sklypo arba pastato aprašymas;
f) priėjimo ir automobilių stovėjimo sutvarkymas;
g) planavimo istorija (ankstesni neįgyvendinti pasiūlymai ir pan.);
h) bendrosios plėtros sąlygos – prioritetai, kaimyninių zonų planai ir t.t.;
i) miesto planavimas ir paveldo apsaugos apribojimai – pagrindinės pastatų konstrukcijos, leidžiami aukščiai ir tūriai, žemės ploto užstatymo tankis, specialūs istoriniai bruožai ir t.t.;
j) vietinės agentūros darbuotojai, į kuriuos reikėtų kreiptis savininkui, planuotojui ir pan.

Prielaidos ir priemonės

26psl.jpg (33247 bytes)Pasiekus vieną iš atgaivinimo strategijos tikslų – pritraukus daugiau privačių investicijų, valstybės teisinės ir administracinės procedūros turės būti pakeistos.

1. Savivaldybės veiklos pertvarkymas:

a) parengti visaapimantį senamiesčio sąvadą, fiksuojantį nuosavybės bei valdų detales ir pastatų būklę; pirmiausia į jį turi būti įtraukti gyvenamieji pastatai; toks sąvadas turi susisieti su paveldo vertybių sąvadu, "InterSAVE" programos tyrinėjimų išdava;

b) už paveldo apsaugos valdymą bei fizinio planavimo procesus senamiestyje turi būti atsakingas vienas administracinis vienetas; turint galvoje, kad už paveldo objektų bei urbanistinės struktūros apsaugą atsako valstybė bei savivaldybė, dabar veikiantis jos paminklotvarkos skyrius, atliekantis teritorinio planavimo bei paveldo apsaugos funkcijas, turi būti sujungtas su architektūros ir statybos skyriumi;

c) paveldo valdymas bei leidimų išdavimas turi būti supaprastintas ir integruotas; siektina, kad paraiška būtų pateikiama ir atsakymas gaunamas vienoje ir toje pačioje vietoje per nustatytą laiką;

d) valstybės turto senamiestyje disponavimas turi būti skubiai pežiūrėtas, turtas ir disponavimo teisės padalytos valstybei ir savivaldybei;

e) pajamos, gaunamos iš senamiesčio (nuomos, automobilių stovėjimo mokesčiai ir pan.), turi būti laikinai skirtos investicijoms į senamiestį;

f) turi būti sukurta gatvių, atvirų viešųjų vietų bei kitų kertinių infrastruktūros elementų tvarkymo programa, suteikianti pasitikėjimą investuotojams, senamiesčio bendruomenei; programos tikslas – pritraukti lankytojų.

2. Planavimas:

a) sukurti visaapimantį infrastruktūros tvarkymo bei plėtros planą, suderintą su senamiesčio atgaivinimo darbų planu;

b) geriau koordinuoti infrastruktūros tarnybų veiksmus, pageidautina – kontroliuojant savivaldybei;

c) nustatyti aiškias paveldo apsaugos politikos bei valdymo gaires, pagrįstas tarptautiniais standartais; valdžios atstovai privalėtų jomis vadovautis;

d) plėtoti nedidelius ir palyginti nebrangius projektus, įtraukiant vietos gyventojus ir atsižvelgiant į jų iniciatyvas; taip gyventojai įgis pasitikėjimą plėtra.

3. Būstas:

butų savininkai turi suprasti, jog atsako ir už bendros nuosavybės pastatų dalių eksploatavimą; namų savininkų bendrijų kūrimas turi tapti prioritetu; artimiausiu metu savivaldybei turi būti suteikta daugiau teisinių galių užkirsti kelią istorinių valdų nykimui, taikyti fiskalinius skatinimo svertus: mokesčių nuolaidas, subsidijas arba paskolas palankiomis sąlygomis.