Vizija
Vilniaus senamiesčio vizija

8psl.jpg (28062 bytes)Įtraukdama Vilniaus senamiestį į Pasaulio paveldo sąrašą, UNESCO pripažino jo tarptautinę svarbą. Vilniaus senamiestis saugojamas, gaivinamas ir plėtojamas kaip svarbiausias Lietuvos istorijos, urbanistikos, architektūros ir kultūros paveldo kompleksas, jis turi tapti neatskiriama ir integralia dalim Lietuvos sostinės, kurioje ilgainiui įsivyraus demokratinė gyvensena, susiformuos brandi pilietinė visuomenė. Senamiestis turėtų būti pavyzdys, kaip šie tikslai virsta tikrove, pavyzdys, aprėpiantis ir istorinę, ir atgimstančią Lietuvą.

Tokių tikslų galima pasiekti tik susiklosčius senamiestyje gyvybingai klestinčios ekonomikos bendruomenei. Turėtų išlikti ir tradicinės sostinės funkcijos – tai vyriausybės, finansų, religinis, kultūros bei mokslo centras, apsuptas gyvenamųjų rajonų su parduotuvėmis, mokyklomis bei kitomis vietinėmis įstaigomis.

Senamiestyje šioms funkcijoms išlikti ir plėtotis turi būti panaudojami tušti, apleisti pastatai, juos restauravus, taip pat Antrojo pasaulinio karo metu sugriautų namų vietoje pastatyti tinkamai suprojektuoti nauji namai.

Be to, turi išlikti unikalūs senamiesčio urbanistiniai bruožai – įtvirtinimų liekanos, siauros viduramžių gatvelės, pastatų mastelis bei jų detalės; tuo turi būti nuolat rūpinamasi, griežtai kontroliuojamas transporto eismas bei stovėjimas, plėtojamos pėsčiųjų zonos. Plečiantis ekonominei veiklai, kylant gerovei, gali kilti konkuruojančių funkcijų konfliktų. Taigi nors turizmas bei poilsis yra svarbūs ekonominei plėtrai, senamiestyje jiems vyrauti neleistina. Savivaldybei reikės imtis iniciatyvos ir vadovauti atgaivinimo programai, glaudžiai bendradarbiaujant su gyventojais ir verslininkais. Paveldo apsaugos ir gyventojų poreikiai turi būti derinami su verslininkų ir svečių reikmėmis. Sėkmingiausiai tvarkytis būtų galima įkūrus nepriklausomą agentūrą, siejančią valstybės bei asmens interesus, ir sukūrus tokius mechanizmus, kad prieštaravimai būtų sprendžiami paprastai, atsižvelgiant į abiejų pusių interesus. Taip vietos bendruomenė būtų paskatinta aktyviai dalyvauti senamiesčio plėtroje.

Senamiesčio atgaivinimas nėra visiškai atskiras uždavinys. Būtent šio rajono vaidmuo bus lemiamas Vilniui tampant XXI a. miestu, didžiulė jo svarba Lietuvos kultūros ir ekonomikos ateičiai.